Lapkričio 21-24 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininko vyskupo Kęstučio Kėvalo ir Lietuvos Caritas tarybos kvietimu Lietuvoje lankėsi Popiežiškosios tarybos „Cor Unum” atstovas, tarybos pasekretoris Mons. Segundo Tejado Munoz. Popiežiškoji taryba „Cor Unum“ popiežiaus vardu koordinuoja visų katalikiškų labdaros organizacijų, tarp jų ir Caritas, veiklą pasaulyje.
Lapkričio 22 d. mons. S. T. Munoz dalyvavo Lietuvos vyskupų konferencijos posėdyje, kuriame drauge su vyskupais aptarė Caritas sampratą ir misiją šiuolaikinėje Bažnyčioje, svarbiausius Caritas Lietuvoje reorganizacijos aspektus ir perspektyvas.
Iš Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdžio mons. S. T. Munoz atvyko į Vilniaus kunigų seminariją, kur dalyvavo Caritas bendradarbiams skirtame formacijos seminare „Caritas tapatybė ir raidos perspektyvos“.
Dar viena labdaringa organizacija?
Į seminarą susirinko beveik 100 Caritas bendradarbių iš visų Lietuvos vyskupijų. Pristatydamas pirmąjį pranešimą „Caritas tapatybė, samprata ir vieta Bažnyčios misijos kontekste“ svečias atkreipė dėmesį į popiežiaus Benedikto XVI ir popiežiaus Pranciškaus mintis apie Caritas savitumą ir skirtingumą nuo socialinėje srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurių pagrindinė misija yra nukreipta į visuomenę.
Pasak pranešėjo, Bažnyčios požiūris į asmenį yra integralus, todėl ir Caritas misija yra atliepti ne tik į žmogaus materialinius, bet ir į dvasinius poreikius, ieškoti šių poreikių tenkinimo pusiausvyros. Mons. Segundo Tejado Munoz akcentavo, kad „Caritas nėra tik sentimentas ar jausmas, tai vidinė žmogaus jėga, kuri verčia daryti gerus darbus“.
Turime žvelgti į savo tarnystę per Jėzaus susitikimą su vargšais. Kaip Kristus susitapatina su vargšais, taip ir mes matome juose Kristų ir tarnaujame Kristui. Taigi Bažnyčios ir Caritas darbai turi būti įkvėpti meilės, kurią reikia išdalinti vargšams.
Svarbu suvokti, kad Caritas nėra šalia Bažnyčios, Caritas yra neatsiejama Bažnyčios dalis.
Kalbėdamas apie Caritas vietą Bažnyčios misijoje pranešėjas rėmėsi popiežiaus Benedikto XVI mokymu, akcentuodamas tris Bažnyčios misijos aspektus, praktiškai besireiškiančius kiekvienos katalikų bendruomenės veikime – t.y. Dievo žodžio skelbimas, sakramentų šventimas ir gailestingumo darbai vargstantiems (Caritas).
Atkreiptinas dėmesys, kad jautrumas ir pagalba artimui turi būti suprantami ne tik kaip asmeninė tikinčiojo pareiga, bet ir kaip bendruomeninis veikimas.
Žvelgdami į parapijos klebono, jo sielovados bendradarbių atliekamą misiją matome, kaip yra skelbiama Evangelija, tikintieji mokomi geriau suprasti Šventąjį Raštą, rengiami sakramentams, skatinami liudyti tikėjimą savo aplinkoje. Klebono vadovaujama bendruomenė vienijasi Eucharistijos šventime, praktikuoja ir puoselėja įvairias maldos formas. Dalis tokios bendruomenės narių aktyviau įsitraukia organizuojant pagalbą stokojantiems, pvz., lanko vienišus senelius, ligonius, parūpina rūbų ir maisto produktų nepasiturinčioms šeimoms ar pastogės neturintiems asmenis.
Svarbu suprasti, kad visi minimi Bažnyčios misijos aspektai yra vienodai svarbūs ir tarpusavyje neatsiejamai susiję, padedantys tikintiesiems pilnai išgyventi savo tikėjimą, o bendruomenei - pilnai skelbti Kristaus Evangeliją.
Kalbėdamas apie praktines gailestingumo darbų darymo ir Caritas organizavimo sąlygas mons. Segundo Tejado Munoz pasidalino savo tarnystės patirtimi organizuojant Caritas veiklą Albanijoje.
Raida ir iššūkiai
Antrame savo pranešime „Caritas raidos Rytų ir Vidurio Europos šalyse patirties ir ateities iššūkiai“ Cor Unum atstovas išryškino Caritas iššūkius šiuolaikinėje visuomenėje, pabrėžė svarbą gebėjimo pamatyti ir atpažinti naujas skurdo formas, ekonominius sunkumus, atskirties ir vienišumo apraiškas.
Aptardamas skirtingus Caritas organizavimo modelius svečias akcentavo ypatingą svarbą teisingo santykio tarp profesionalumo ir savanorystės. Buvo pateikta keletas pavyzdžių apie atskirose Vakarų šalyse įvykusius procesus, kuomet stipriai į profesionalią socialinę veiklą orientuotas Caritas tapo didele paslaugas teikiančia ir finansavimą iš valstybės gaunančia organizacija, tačiau turinčią menką ryšį su vietos Bažnyčia, parapijų bendruomenėmis.
Norint išvengti tokios raidos yra svarbu suprasti Caritas kaip integralią Bažnyčios dalį, kaip vyskupo pastoracinį instrumentą, padedantį tikinčiųjų bendruomenei konkrečiais darbais liudyti gailestingąją meilę ir pilnai išgyventi tikėjimą. Kaip ypatingai svarbius aspektus pranešėjas pabrėžė Caritas bendradarbių - darbuotojų ir savanorių formaciją, rūpestį jų profesiniu ir dvasiniu augimu bei Caritas veiklos skaidrumą.
Po pranešimų renginio dalyviai diskutavo teminėse grupėse, kuriose suformuluotos įžvalgos ir kilę klausimai buvo pristatytos visiems dalyviams. Darbo grupių pateiktas mintis ir klausimus aptardamas Cor Unum atstovas dar kartą išryškino svarbiausias pranešimuose pristatytas mintis.
Lapkričio 23 d. mons. Segundo Tejado Munoz dalyvavo Lietuvoje Caritas Tarybos posėdyje, išsamiau drauge su vyskupijų Caritas vadovais aptarė Caritas situaciją Lietuvoje bei atsakė į iškilusius klausimus.
„Apibendrinant galima tvirtinti, kad Popiežiškos tarybos Cor Unum atstovo vizitas įvyko pačiu laiku, kuomet Caritas Lietuvoje permąsto savo tapatybę, ieško atsinaujinimo galimybių, tikslina savo uždavinius, veiklos kryptis ir struktūrą. Tai buvo puiki proga gyvai išgirsti, kaip šiuolaikinėje visuotinėje Bažnyčioje matoma Caritas misija, kiek šią sampratą atitinka Caritas Lietuvoje, ko reikia siekti ir kur tobulėti, kad Caritas dar uoliau atlieptų šių dienų iššūkius, o Caritas bendruomenė veiktų dar labiau kryptingai ir sutelktai“ – sako organizacijos atstovai.
Lietuvos „Caritas“ informacija